Gyvenimo sprendimai > Koučingas > Motyvacija - poreikis. Arba, kodėl vaikas nesitvarko kambario?

Motyvacija - poreikis. Arba, kodėl vaikas nesitvarko kambario?

2014-06-30

 

Kaip dažnai sakome sau, kitiems ar savo vaikams – reikia padaryti, privalai(-au) padaryti, noriu daryti, norėčiau pasiekti, reiktų padaryti it t.t.

Kas verčia žmogų veikti arba nieko nedaryti?

 

O gi - Motyvacija.

Ir kas tai yra? Kaip mes suprantame motyvaciją?

Mokslinis išsireiškimas būtų toks: "Motyvacija suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą". /Vikipedija/


Trumpiau, motyvacija - tai vidinis troškimas veikti.

 

Viskas prasideda nuo pasirinkimo: noriu-nenoriu, reikia-nereikia, patinka-nepatinka, galiu-negaliu.

Ką pasirenkame, tą ir gauname: veikiu, darau arba neveikiu, nedarau.

 

Dažnai stebimės ir savimi, ir kitais – dėl ko nesinori (pa)daryti, nors visa aplinka ir ženklai rodo, kad esamoje situacijoje kaip ir kitos išeities nėra, tik kaip imti ir padaryti darbus, kažkur nueiti, su kažkuo susitikti, kažko išmokti...

Pavyzdžiui,

  • nuolat vaikui kartojame, kad reikia susitvarkyti kambarį, bet vaikas jo nesitvarko, nekalbant apie kitokių namų buities darbų atlikimą (o kur dar pamokų ruošimas?);
  • gerai būtų, kad vaikas domėtųsi asmeniniu tobulėjimu ir augimu, tačiau virtuali erdvė nustelbia knygų skaitymą ar "gyvus" susitikimus su bendraminčiais;
  • reiktų išmokti anglų (ar kitokią) kalbą, bet kažkaip atidėliojame, gal kada nors arba tam neturime laiko;
  • norėčiau pakeisti specialybę, profesiją, darbo pobūdį, nes esamas darbas nemalonus ir netenkina esamų poreikių, bei galimybių;
  • tikiu, kad ir Jūs galite čia įvardinti ne vieną ir ne dvi situacijas, kad kažko padaryti ar nuveikti negalima, nes … yra tam daug įvairiausių priežasčių ir pasiteisinimų.

 

Ir tai yra normalu. Ir net nieko bendra neturi su tinginyste ar valios stoka.

 

klausius ISM lektoriaus Dr. Džiugo Dvariono paskaitą "Kaip bendrauti su vaikais paauglystės laikotarpiu?" tarsi akyse prašviesėjo (bent man): dėl ko, bet kuris asmuo – ar tai būtų vaikas, ar tai būtų garbaus amžiaus žmogus - nori kažką daryti ar nenori.

(Kaip jau minėjau - čia aiškiau pasidarė man. Ir kiek turiu garantijų, kad tai, ką supratau, suveiks realybėje?). 

 

Visose situacijose priimame sprendimus veikti arba neveikti.

Įsijungia pasirinkimo „ką ir kaip daryti“ dilema.

Dažniausiai tai pasireiškia svarstymais: daryti ar nedaryti (kaip "būti ar nebūti - štai mįslė", pagal Hamletą).

 

Mįsles mes bandome įminti kiekvienoje situacijoje. Cituoju lektorių - kokie galimi veiksmai:

  •  aš noriu, bet nereikia;
  • reikia padaryti, bet nenoriu;
  • noriu arba reikia, bet negaliu.

 

Tai ką iš tiesų daryti? Kaip pasielgti?

 

Jeigu noriu – tai veikiu ir siekiu. Aišku, jeigu netingiu.

Norų įvykdymui, tikslo siekimui įsijungia motyvacija - vidinis troškimas veikti.

Ir dažnai nustembame, kad, vedami vidinio troškimo pasiekti tikslą, kažkokiu tai būdu atsiranda reikiami resursai, žinios, žmonės.

 

Kaip užkurti tą vidinį troškimą veikti?

 

Pagal ISB lektorių Dr. Džiugą Dvarioną, ši stebuklinga formulė susiveda į trikampį (šiek tiek pakeičiau trikampio išvaizdą, bet mintį palikau tokią pačią):

tl_files/pics/poreikis pav.png

„Trikampio  pagrindas yra POREIKIS. Kai atsiranda poreikis, mes arba pradedame nervintis, arba ieškome būdų, kaip tą poreikį patenkinti.“


JEI NĖRA POREIKIO KAŽKĄ DARYTI, TAI NIEKO IR NEDARYSIME (tuo labiau vaikai).


O kaip dažnai būna, kad žmonės vieni kitus kaltina, kad jiems trūksta valios. Vaikams aiškiname, kad jiems trūksta valios susitvarkyti kambarį, paruošti pamokas, perskaityti knygą ir t.t.

Suaugusiems aiškiname, kad neturi valios laikytis dietos, sportuoti, siekti tikslų ir t.t.

 Vienu žodžiu – Bevaliai!

 

Cituoju lektorių:

Bevališkumas nėra susijęs su tinginyste. Ne visada stokojantis valios žmogus yra tinginys.

Gal būt, tas asmuo:

  • arba neturi galios kažką padaryti (jis neturi įgaliojimų, teisių);
  • arba nejaučia pasitenkinimo tam, ką daro (ar bus iš to pasitenkinimas, kas bus padaryta?);
  • arba neturi gebėjimų tam darbui atlikti.“

 

Tuomet panagrinėkime, kas tai yra valia?

Moksliškai: "Valia – gebėjimas sąmoningai valdyti savo veiklą ir elgesį, padedantis įveikti kliūtis siekiant tikslo". /Vikipedija/

 

Atsiranda sąvoka: sąmoningumas.


Džiugu tai, kad valią galime ugdyti ir treniruoti kaip raumenis. Tai yra sąmoningas darbas su savimi. Svarbu ugdyti savyje atkaklumą - gebėjimą ilgai veikti, neprarandant ryžto ir energijos. Jis dažnai neatsiejamas nuo organizuotumo ir planavimo. Žingsnis po žingsnio žengiama į priekį ir šalinamos visos kliūtys, siekiant tam tikro aiškaus tikslo: kad ir sutvarkant namus, siekiant mokslo, mokantis kalbą ir t.t.

 

Sudėliojant visa tai, kas išsakyta, manoma, kad Motyvacija įsijungia, kai norui vykdyti tenkinamos trys komponentės:

  •  turiu galios veikti ir gebėjimus tą poreikį patenkinti;
  •  turiu valios veikti (susitelkiu);
  •  suvokiu, kad tai, ką darau, man teikia pasitenkinimą, arba tai ką darau, man patinka; arba suvokiu būsimą pasitenkinimą, kad siekdamas tikslo gausiu norimą rezultatą.

 

Išmetus nors vieną komponentę iš trikampio, neturėtų būti keista išgirsti:

  • kam to reikia?
  • ar reikia tai daryti?
  • nenoriu, nes man to nereikia;
  • jei tau reikia, tai ir daryk;
  • negaliu, nes nenoriu;
  • norėčiau, bet negaliu;
  • ir t.t.

 

Reziume: Poreikis užkuria vidinį norą ar nenorą veikti.


JEI YRA POREIKIS, BUS IR VEIKSMAS.

 

VEIKSMAS ATEIS IŠ TAVO PATIES SĄMONINGUMO.


SU SĄLYGA, KAD TAI DARYTI YRA MALONU:

ESU PATENKINTA(-S) TAI DARYDAMA(-S)


 

 

  • Tai koks vis tik yra poreikis vaikui susitvarkyti kambarį?

  • Dėl ko jam to reikia?

  • Tai yra Jūsų ar vaiko poreikis tvarkyti kambarį? (Galite pagalvoti, kad tai vaiko pareiga. Ir? ...)

  • Ko reikia vaikui, kad jam atsirastų poreikis tvarkytis kambarį ir tai jam nesukeltų diskomforto?

  • Kaip kambario tvarkymą paversti poreikiu pačiam vaikui?

  • Ar tai ką jis daro (tvarkosi) jam patinka?

  • Ar jis turi gebėjimų (galios) tai atlikti?

  • Kiek valios pastangų gali į tai įdėti? 

  • Ar, iš viso, jis turi tam valios?

 

/Gitana S./

  1. arba suvokiu būsimą pasitenkinimą, kad siekdamas tikslo gausiu norimą rezultatą.

Klausimas: Apie tinginystę. Internete galima rasti nemažai informacijos ir technikų apie tai kaip organizuoti savo laiką, susidėlioti tvarkaraštį, kaip motyvuoti save ir veikti. Bet po kurio tai liko viskas susiveda į tai, kad kažkuriuo tai momentu, ar kažkokiame etape suvoki, kad verti save kažką daryti per jėgą ir prievartą. Ar reikia per prievartą įsitempus kažką daryti? Net jei ir turi informacijos apie teisingą dienos režimą, paprasčiausiai nepavyksta tai įgyvendinti: tai neužtenka motyvacijos, įkvėpimo ar valios. Net jei ir žinome, nieko nedarome. Toks jausmas, kad kažką daryti per skausmą, per įtampą yra ne visiškai teisinga. Įtampa priveda prie susierzinimo, pykčio ir tuomet visiškai nieko nesinori daryti. Bet viskas dažniausiai susiveda į tai, kad reikia gyventi, veikti kovojant su pačiu savimi. Ar reikalinga kova su savimi?

 

Lektorius paklausė: „kas uždavė tokius klausimus: vyras ar moteris? Nuo to priklausys atsakymas“. Klausimai iš vyro.

 

Atsakymas: Vyrui duosiu atsakymą iš vyriškos pusės. Iš to, kokius Jūs užduodate klausimus ir pateikiate pasvarstymus, galiu teigti, kad Jus kaip vyrą jau sugadino kompiuteris ir Jūs neturite absoliučiai jokios Jus palaikančios, motyvuojančios artimiausios aplinkos – šeimos. Greičiausiai tėvai neskatino Jūsų veikti, o greičiau džiaugėsi, kad netrukdote ir turite kuo užsiimti – tyliai sėdite prie kompiuterio (tėvų svajonė – geras, ramus, netrukdantis vaikas).

Vyro charakteris formuojasi per „sunkumus“, tikrai nesėdint prie kompiuterio ir nenaršant internete. Ir ne ten ieškant sunkumų, kuriuos reikia įveikti. Šiaip internetas kaip pramoga, kompiuteriniai žaidimai, kenkia vyrui – jie neformuoja vyro vyriško charakterio. Ne kompiuteriniuose žaidimuose turite mokytis azarto ar heroizmo, o realiame gyvenime turite formuoti charakterį.

Jūs, kaip vyras, turite būti realybėje ir būtent realiame gyvenime veikti, o ne sėdėti namuose ir galvoti, kaip kovoti su tinginiu ir neveiklumu.

Pats gyvenimas duoda pamokas, moko ir išmoko veikti, daryti ir išvengti klaidų, įveikti sunkumus ir pavojus, suteikia jėgų pasiekti realius tikslus.

O kas yra kompiuteriniuose žaidimuose? Iliuzija. Internetas, kaip pramoga, - iliuzija – joje beveik visi vaidina tokius, kokiais nori būti, o ne yra iš tiesų. Ir dėl to vyrai nesugeba priimti tam tikrų sprendimų ne tik dėl savęs, bet ir šalia esančių aplinkinių – šeimos.

Jūs, kaip vyras, augate tikslų dėka. Jei Jūs neturite tikslo, Jūsų asmenybė nesivysto. Nesivysto Jūsų charakteris ir valia kažko siekti ir pasiekti. Jūs turite save realizuoti, formuoti kaip asmenybę, net jei ir atrodo sunku ar neįmanoma. Atsistokite, eikite, darykite, veikite, kurkite. Net, jei protas rėks, kad nesinori, negali, dabar tingisi. Kyla klausimas: iš kur pas Jus bus energijos, valios ir ryžto, jei leidžiate savo protui Jus mulkinti pažadais, drybsojimu prie kompiuterio (ilsiuosi, nes pavargau – tik nežinia nuo ko !!!)?

Būtinai turite kažką daryti. Girdite – daryti, veikti. Padaryti kažką dėl kitų, pažadėti padaryti ir ištesėti pažadą – kas skatins veikti. Jei Jūs duodate pažadus, bet jų nevykdote – tai koks Jūs esate vyras!? Jūs – ne Vyras! Ir nebandykite įsižeisti, jei Jus vadins bailiu ir apgailėtinu. Tam, kad būtumėte vyru – REIKIA GYVENTI REALŲ GYVENIMĄ, o ne sėdėti prie ekrano !!! Išdrįskite išjungti kompiuterį, prisiimti atsakomybę už save, už savo kiekvieną dieną, už savo veiklą. Siekite tikslo, tvarkykite reikalus - susiimkite. Galų gale tapkite Vyru – Vyrišku Vyru. Vyrui svarbus yra tvirtas charakteris, o ne pamąstymai kaip įveikti tingulį.

Pasižiūrėkite į save ir įvertinkite – kas esate šiandien – Vyras ar ne !

Toks vyriškas atsakymas vyrui.

 

 

Atgal