Gyvenimo sprendimai > Mintys raštu > Bizūnas ar saldainis darbe?

Bizūnas ar saldainis darbe?

 

Diskusija buvo apie darbus, darbdavius ir darbuotojus. Nuomonių būta įvairiausių.

Pasidomėjau, ką apie tai kalba "specialistai".

 

Ištrauka iš psichologės G.Zalytės pranešimo:

Stabilumui išlaikyti svarbūs trys dalykai: saldainis, bizūnas ir žinojimas, ko nori.

Už gerą elgesį, gerai atliktą darbą – gauni saldainį; už blogą darbą – bizūną (net atleidimą iš darbo). Jeigu norime siekti pozityvaus stabilumo, svarbu, kad saldainis būtų dažnesnė priemonė už bizūną. Vis dar pasitaiko vadovų, kurie laukia puikių rezultatų iš nuolat kritikuojamų pavaldinių. Ar galite įsivaizduoti, kad žmogus tokioje aplinkoje jaustųsi stiprus, kūrybingas, būtų veiklus ir pasitikėtų savimi?

Paskutinis svarbus dalykas – žinojimas, ko nori. Jeigu žinau, ko noriu, galiu pats sau efektyviai taikyti saldainio ir bizūno metodą, t.y. suplanuoti žingsnius, kuriuos turiu žengti, kad pasiekčiau norimą tikslą, ir kaskart apdovanoti save už tai, kad žengiau žingsnelį norima kryptimi. Jeigu noriu sėkmingai judėti į priekį, saldainių turiu negailėti, o bizūną naudoti tik tuomet, kai būtinai reikia.

 

Įdomu ...


Toliau... Dar vieno lektoriaus paskaitos įžvalga:

"Vienos įmonės vadovas prieina prie manęs ir sako: mano įmonėje yra nenormali situacija kolektyve. Kada aš baudžiu savo darbuotojus, jie pyksta, streikuoja, o kai nebaudžiu – naglėja – neatlieka darbų. Ką daryti?

Aš jam sakau - problema ne tame: bausti ar nebausti. Tu nežinai kada bausti savo pavaldinius. Problema tame, kad tu, kaip vadovas, nemoki gerbi ir mylėti savo pavaldinių. O ką tai reiškia?

Tam, kad pavaldinį bausti, pirmiausiai reikia jį gerbti ir mylėti. Ne teikti jam privilegijas, paskatinimus kažkokiais parankiais momentais, o iš tiesų gerbti kaip žmogų.

Pavyzdžiui: susirgo tavo darbuotojas. Ką tu darai? Dažniausiai nieko to žmogaus atžvilgiu. Serga tai serga. Įsiutis ima - ko susirgo, kas dirbs?

O ką tu kaip viršininkas iš tiesų turėtumei padaryti?

Kai tavo darbuotojas susirgo, tu turėtumei nueiti pas jį į namus ir paklausti “kaip sekasi?”

Įsivaizduojate viršininkas atėjo pas darbuotoją į namus ir klausia: “kaip sveikata?” Gal tau reikalinga kokia nors pagalba? ir t.t.


Neįsivaizduojate.


O po tokio įvykio jau sekančią dieną, ką ten sekančią dieną – tą pačią dieną – visi darbuotojai žinos – vadovas buvo pas sergantį kolegą. Ir tai vadinama rūpesčiu darbuotojui. Ir šis rūpestis duoda teisę vadovui auklėti ir bausti savo pavaldinį. Jei vadovui rūpi darbuotojas, tai kodėl darbuotojui nerūpi jo atliekamas darbas (pareiga)?

Viršininkas gali jo tiesiai šviesiai paklausti: praėjo pakankamai laiko po tavo ligos, dėl kokių priežasčių neatliktas tas ar anas darbas?

Kuomet vadovas betarpiškai bendrauja su įmonės darbuotojais, žino ką jie gali ir ko jiems reikia, gerbia darbuotojus ir rūpinasi jais, tuomet vadovas turi teisę auklėti ir bausti darbuotoją, kai jis neatlieka jam patikėtų darbų arba "mulkina" išsisukinėdamas."

 

Taip taip "lengvai pasakyta". Kažkam garbės ir pagarbos prisireikė.

Nori darbą turėti - dirbk ir nesirk (duok die visiems sveikatos, nes ji didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas).

Šiandienos tempas kalba už save: naujos technologijos kasdien pamažu keičia daugelį darbo vietų. Ne iš vieno darbdavio tenka išgirsti: jei nepatinka, - šimtai už tvoros laukia darbo vietos.

 

Nesiginčysiu - kiekvienas turi savo nuomonę: darbuotojai savo, darbdaviai savo.

 

Tik pasirinkite iš dviejų variantų,- ką norėtumėte girdėti savo darbe:


"Ne girti Jūsų atėjau" ...

ar

"Noriu Jus pagirti už" ...

 

/Gitana S./

Atgal