Gyvenimo sprendimai > Mintys raštu > Ką darome su "žinau"?

Ką darome su "žinau"?

Kaip dažnai patys sakome žinau? Ir kaip dažnai girdime kitus žmones sakant "žinau, žinau,...".

Žinome ir darome. Arba, žinome ir nedarome, bei elgiamės priešingai žinojimui.

Ne veltui yra sakoma, jei kalbiesi su kitu žmogumi ir jis vis kartoja "žinau" - verčiau užsičiaupkite arba pakreipkite temą kita linkme.

Kodėl?

Prieš jus yra žmogus, kuris yra savo žinojime ir ką Jūs bepasakytumėte jam "NERŪPI". Jūs tik veltui laiką gaištate.

Geriausiai paklausti to paties žmogaus: ką jis "žino".


Ne visada ką žmogus "žino", t.y. perskaitęs, nagrinėjęs, girdėjęs - elgiasi pagal žinojimą.


Pavyzdžiui, mamos ir tėčiai ŽINO, kad greitas maistas labai nesveika vaikams, bet - vaikui skanu ir perka. Tai greita, nereikalauja pastangų.  Chm...


Kita: dažnai postringaujama jau įsisenėjusia tema „apie rūkymą“ - kodėl žmogus vis tiek rūko nors ŽINO, kad tai kenkia jam pačiam?

Vienas mano pažįstamas net nemirktelėjęs davė atsakymą (nors kažką panašaus girdėjau ir per vieną paskaitą):

„Rūkymas - kaip jogoje kvėpavimas (oho - man tai atrodo nelogiška ir absurdiška lyginti). Propaguodami jogą žmonės ne tik žino apie kvėpavimo naudą, bet ir kvėpavimą praktikuoja – sąmoningai įkvepia ir iškvepia, kad pasisemti energijos, nuraminti protą. O kas vyksta rūkant – nesąmoningai, nemąstant įkvepiama ir iškvepiama. (Juokingai skamba? ... Nevertinsiu). Žmogus griebiasi cigarėtės, nes tai yra pats lengviausias metodas (oje) nuraminti protą, mintis ir pabūti su savimi arba su tokiais pat „bendraminčiais“. Žinojimas, kad "gal kenkiama" sau – lieka tik žinojimu iki PASEKMIŲ. Žmogus yra vienintelė būtybė šiame pasaulyje, kuris sąmoningai elgiasi priešingai žinojimui „kas yra teisinga, sveika gyvensena“. (Iš kitos pusės: ar mes žinome kas yra teisinga?). Žmogus negalvoja apie pasekmes, o tik įvykus skaudžiam: išsivysčius ligai, kvailai rizikuojant - neįvertinant azartinės rizikos, ... - tik tada susimąstoma ir kardinaliai keičiama gyvensena arba bent pabandoma keisti gyvensenos būdą – „kad dar (pa)gyventi“.

Taip kalbėjo žmogus, kuris JAU ŽINOJO, kiek jam liko gyventi …

 

Ir kas iš to?


Nieko. Visiškai nieko.

Kiekvienas iš mūsų geriausiai ŽINOME ką daryti ir ko nedaryti.

Svarbu žinojimą paversti į praktinį žinojimą – išmintį:

  • Elgtis taip, kad būtume laimingi ir sveiki.
  • Nekenkti sau ir aplinkiniams.
  • Elgtis taip, kad norėtume, kad kiti su mumis taip elgtųsi ...

/Gitana S./

Atgal