Gyvenimo sprendimai > Mintys raštu > Kiek sveria problema?

Kiek sveria problema?

 

Visai atsitiktinai išgirdau istoriją apie stiklinę vandens:


Per paskaitą profesorius pakėlė stiklinę pripiltą vandens, ištiesė ranką taip, kad stiklinė svertų ją ir paklausė studentų:

- Kaip Jūs galvojate, kiek sveria ši stiklinė su vandeniu?

- 300, 400, o gal ir visi 500 gramų. - Spėliojo studentai.

- Iš tiesų, tai ir aš nežinau kiek ji sveria, bet galiu pasverti. - Pasakė profesorius. - Tačiau, šiuo metu tai nebūtina padaryti. Aš tik noriu Jūsų paklausti: kas atsitiks, jei aš taip ištiesęs ranką laikysiu stiklinę su vandeniu kelias minutes?

- Nieko! - Кažkas šūktelėjo iš auditorijos.

- Teisingai, nieko blogo neatsitiks. - Sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei aš šią stiklinę su ištiesta ranka palaikysiu kokią valandą ar dvi?

- Paprasčiausiai Jūsų ranka pradės tirpti ir skaudėti, nes įsitemps raumenys. - Diskusija tęsiasi.

- O jei visą dieną laikyčiau? - Neatlyžo profesorius.

- Tokiu atveju Jūsų rankos raumenys neatlaikys tempimo ir ranka paprasčiausiai gali būti paralyžuota. Žalosite save. - Nepasimetė studentai.

- Jūs kalbate apie mano ranką, galų gale apie sveikatą. O kas atsitiks stiklinei su vandeniu, jei aš ją ilgai laikysiu? Ar pasikeis jos svoris? - Pradėjo gudrauti profesorius.

- Nieko jai neatisitks, kokia buvo, tokia ir liks. - Suūžė auditorija.

- Tai ką reikia daryti kad man būtų gerai? Tiksliau, man reikia paskaitos metu turėti stiklinę su vandeniu, kad galėčiau atsigerti. - Spaudžia profesorius.

- Laikykite ją ant stalo.

- Būtent! - Nusišypsojo profesorius. - Tai apie ką mes dabar diskutavome, galėtume perkelti į mūsų kasdienius reikalus, rūpesčius ir problemas. Tik pagalvokite apie kokią nors problemą kelias minutes ir ji kaip mat "prilips" ir drums Jums ramybę. Jei galvojate apie ją kelias minutes - dar nieko tokio. O kai problema graužia Jus kelias valandas ir net dienas, ji "paralyžuoja" Jūsų veiksmus, Jūsų gyvenimo ritmą. Kuo ilgiau ir daugiau analizuojate problemą, tuo "sunkesne" ji tampa. Tam, kad problema "svertų" kuo mažiau ir galų gale išnytų, Jūs turite IEŠKOTI SPRENDIMO ir VEIKTI. Todėl, spręskite problemą arba atidėkite ją, bet "netempkite" jos kaip sunkaus akmenio ant savo kupros.

/nežinomo autoriaus mintys/


Prisiminiau ir aš vieno lektoriaus žodžius:

- Jei tu pametei 10 Litų, tai dar nereiškia, kad tu tik tiek ir pametei. Kiek žmonių tu pasakoji apie tai, kiekvienu pasakojimu tu "vis dar pameti" tuos 10 Litų. Nes pasakodamas vėl ir vėl vis pergyveni, kodėl tau taip atsitiko. O dar blogiau, kai pradedate vardinti ką galėjote įsigyti už tuos pamestus pinigus. Situacija negerėja, o Jūs vis giliau ir giliau grimzdate į pergyvenimus. Aišku, išsipasakojus palengvėja. Bet kiek ilgai? Ne gana to, kad Jūs optimizmu netrykštate, tai dar ir priverčiate kitus nešti tavo rūpesčio naštą. Būna taip, kad tie, kurie išklauso Jūsų pasakojimo, primena ir savo praradimus ir užverda "pokalbis". Koks jis? Aišku, kad ne optimistinis.

Visi esame kažką daugiau ar mažiau praradę. Ir tie praradimai mūsų gyvenime yra "skaudūs" mums, nesvarbu kokio dydžio jie yra.

Tik, ar visada reikia laikytis "įsikibus" tų praradimų, krauti savo užantin ir nešti kaip papildomą svorį?

Pametęs, praradęs, tai nesugrąžinsi pasakojimais. Gal būt tai buvo reikalinga, kad atrastumėte ir surastumėte kažką kita nauja ir prasminga, bei reikalinga šiai dienai.

 

Jei jau kalbate, tai kalbėkite ne apie pačias problemas, o ieškokite būdų surasti joms sprendimus.

/Gitana S./

Atgal