Gyvenimo sprendimai > Mintys raštu > Ne vietoje padėti batai ... "išspardomi".

Ne vietoje padėti batai ... "išspardomi"

 

Atrakinu duris ir ką matau. Kaip visada, - kas kaip sugebėjo, tas taip batus pasidėjo: "skubėdami" tiesiog pametė viduryje praėjimo.

"Batai turi būti jiems skirtoje vietoje“ (toks mano įsitikinimas. Tai nereiškia, kad tokį įsitikinimą turi kiti šeimos nariai).

"Susierzinu" - kiek galiu kartoti?

Stop, stop, stop - ateina mintis. Sulaikau kvėpavimą. Vėl įkvepiu. Chm...

Stresuoti dėl ne vietoje paliktų batų?

Kažką reikia daryti kitaip. Apsidairau ir paspiriu vieną batą į vieną pusę, kitą batą į kitą pusę.

Toks buvo tos minutės sprendimas (ką žinai, kitą kartą pasielgsiu kitaip - "žmoniškiau". Aišku, galite pagalvoti: "kaip taip galima elgtis?").

- Mama, ką čia darai? – sutartine pragydo vaikai.

- Nuo šiol, ne vietoje palikti batai bus išspardomi. – Mirkteliu, nusiaunu savo batus ir „pastatau į vietą“.

Vaikai susižvalgo, dukra pasitikrina ar vietoje jos batukai.

Valio. Streso ir konflikto nėra. Nuotaika nesugadinta. Atvirkščiai, dar pradedu šaipytis.

Ir kodėl aš čia rašau apie batus?

Esmė ta, kad netveriu kailyje, kaip noriu pasidalinti seminaro apie „streso valdymą“ įspūdžiais.

Tai gi, vis tik stresas ir konfliktai yra neatskiriama mūsų kasdiena (kaip nebūtų gaila, bet kitaip nemokame gyventi). Ar galima jų atsikratyti?

Prieš eidama į seminarą, perskaičiau internete: „Atsipalaiduoti, suvaldyti stresą gali padėti toks paprastas dalykas kaip juokas. Įrodyta, kad juokas – vienas veiksmingiausių būdų gydyti depresiją. Nuoširdžiai juokiantis, įsitempia daugybė raumenų, padažnėja širdies ritmas, organizme gaminasi „laimės” hormonai. Ir t.t."

Susimąsčiau: juokas yra gerai. Ne vienas esame girdėjęs - geriau pasišaipyk, nei ieškok kaltų. Tik viena, reikia suvokti, kam kokia situacija yra stresinė: vieniems - tai pasaulio pabaiga, o kitiems - tik ranka numoja, apsisuka ir toliau gyvena nesukdami galvos dėl to kas įvyko. Gal būt, vieniems tai - juokas, kitiems - graudžios ašaros.

Tai kaip su tuo stresu ir jo suvaldymu? Darosi įdomu. Lekiu į seminarą.

Tai ką gavau Roberto Karvausko vakarykštėje paskaitoje „Ypatingas streso valdymas. Ką daryti, kad nebūtų ko valdyti“ – pranoko mano pačios lūkesčius. Tikėjausi mokslinės, psichologinės paskaitos apie tai, kaip užgniaužti stresą. Tačiau, man paskaita tapo netikėtu postūmiu, tuo mažyčiu „cinkeliu“ - kaip kitaip reaguoti į besirutuliojančią stresinę situaciją.

Kai dėstytojas paklausė, ką mes galime įvardinti kaip stresą, aš atsakiau: „neigiamas požiūris į įvykusią situaciją“ (labai jau sausai. Nors tame yra tiesos).

Stresas - „tai ne tai, kas vyksta, o tai, kaip mes vertiname tai, kas vyksta“ (dėstytojo pateiktas apibrėžimas).

Stresas yra mūsų reakcija, mūsų požiūris, mūsų vertinimas į įvykusią situaciją, kaip į įvykusį faktą. Mes nestresuojame dėl įvykių, kurie dar tik įvyks – nes nežinai, kokia bus situacija ir jos pasekmės. Mes stresuojame dėl įvykusių įvykių, dėl sureikšmintų įvykių, nes jie pažeidžia mūsų vertybes ir įsitikinimus.

Visada, kai tik kyla stresinė situacija, įsitempia ne tik mūsų kūnas, bet ir protas. Protas pradeda reguliuoti. Dažniausiai pradedame elgtis nelogiškai, neracionaliai, chaotiškai. Ne veltui streso apimti žmonės sako: „baigiu iš proto išsikraustyti“. Įsiliepsnoja konfliktai, nes viskas erzina arba viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi, kad vyktų.

Ką daryti?

„Sustabdyti protą“ - paprasčiausiai sulaikyti kvėpavimą ir išlaukti kelias sekundes. Tuomet protas pradeda "rėkti": įkvėpk! Per tas kelias sekundes lyg ir "pamiršti" dėl ko kilo stresas. O po to jau gali priimti sprendimą kaip elgtis.

Man tai suveikė (skaitykite vėl nuo pat pradžios Šypsena).

/Gitana S./

Atgal